19 turas / Lap 24 , Vilnius
36 turas / Lap 28 , Vilnius
36 turas / Lap 28 , Marijampolė
36 turas / Lap 28 , Panevėžys
36 turas / Lap 28 , Kėdainiai
36 turas / Lap 28 , Kaunas

Tėvo šlovė M.Fridriko neslegia

Tėvo šlovė M.Fridriko neslegia

Daugelis futbolo mėgėjų dar atsimena laikus, kai vilkėdamas Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės marškinėlius įvarčius mušė Robertas Fridrikas. Šį sezoną „SMScredit,lt A lygoje“ rungtyniauja futbolininkas tokia pat pavarde – po to, kai Danijoje bankrutavo Odensės „Fyn“ klubas, į tėvynę grįžo R.Fridriko sūnus Mantas. Sutarį su gynėju pasirašė „Šiaulių“ klubas.

Kaip jautiesi grįžęs į tėvynę? - paklausėme 24 metų M.Fridriko.

Visada malonu žaisti savo šalyje, todėl jaučiuosi gerai.

Kodėl būtent „Šiauliai“?

Turėjau keletą pasiūlymų iš kitų Lietuvos klubų, bet šiauliečiai kalbėjo konkrečiausiai. Be to, gerai pažįstu trenerį Tomą Kančelskį, su kuriuo kažkada kartu žaidžiau „Kauno“ komandoje. Šiuo metu man svarbiausia daug žaisti, išlaikyti gerą formą, o paskui gal ir vėl atsiras galimybė išvykti į užsienį. Ir pasirengimo laikotarpis, ir sezono pradžia Šiauliuose mane visiškai tenkina.

Ką pasakytum apie vidinę atmosferą „Šiaulių“ komandoje? Kaip joje pritapote jūs, naujokai iš Lietuvos ir Kroatijos?

Esame jauna komanda. Koks ten mūsų amžiaus vidurkis? 21-eri,gal 22-eji metai. Dauguma esame panašaus amžiaus ir gerai sutariame tarpusavyje. Žaidėjų neskirstome į lietuvius ir kroatus – legionieriai noriai bendrauja su mumis. Esame vieninga komanda.

Ar „Fyn“ bankrotas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios palikai Daniją?

Taip. Danijoje man patiko. Lygoje, kurioje žaidėme, buvome vieni lyderių. Mane sirgaliai mėgo – gal todėl, kad buvau vienintelis legionierius. Mieste žmonės pažindavo. Žaidėme nedideliame, maždaug 4 tūkstančių vietų stadione, bet žiūrovai į tribūnas rinkdavosi gausiai.

Tavo tėvas buvo garsus futbolininkas. Ar gyvenime esi susidūręs su atvejais, kai pajusdavai, kad tave pirmiausia laiko Roberto Fridriko sūnumi, o tik po to futbolininku Mantu Fridriku?

Vaikystėje gal ir būdavo, bet nekreipiu į tai dėmesio. Užaugau be tėvo. Tėtis turi kitą šeimą, tačiau man tai jokia problema. Bendrauju su sese, su tėčiu pasiskambiname kartą ar du per savaitę, jis domisi, kaip man sekasi. Niekada nekopijavau tėčio žaidimo. Į futbolą jis manęs jėga taip pat netempė – pats susidomėjau žaidimu ir kamuolį spardyti pradėjau būdamas ketverių ar penkerių metų.

Genai?

Gal ir genai. Juolab kad mano jaunesniajam broliui futbolo aikštėje taip pat puikiai sekasi.

Ar prisimeni žaidžiantį tėvą?

Seniausi prisiminimai – dar iš tų laikų, kai kartu gyvenome Austrijoje. Be to, yra senų rungtynių įrašai, kuriuos bet kada galima pažiūrėti.

Žaidi vidurio gynėjo pozicijoje, tavo darbas – stabdyti varžovų puolėjus. „SMScredit.lt A lygoje“ sužaistas beveik visas pirmasis ratas, jau turėjai progą įvertinti kone visus varžovus. Prieš kuriuos jų buvo sunkiausia žaisti?

Prieš Kamilį Bilinskį iš „Žalgirio“. Taip pat – prieš „Ekrano“ puolėją Artūrą Rimkevičių, su kuriuo taip pat esu kartu rungtyniavęs „Kaune“. Šiuos du puolėjus ir norėčiau išskirti.

Geriausi lygos vidurio gynėjai yra...

Man geriausią įspūdį palieka „Žalgirio“ pora Andrius Skerla ir Algis Jankauskas. Didžiulę patirtį sukaupęs A. Skerla – ne tik geras žaidėjas, bet ir puikus žmogus.

Ar yra svajonių šalis, kurioje norėtum žaisti?

Svajonė yra žaisti Vokietijos bundeslygoje, bet nemanau, kad dabar ji -  reali. Jei turėčiau galimybę, mielai grįžčiau į Skandinaviją – tą pačią Daniją ar Norvegiją. Ten futbolas populiarus, gera organizacija, jaučiamas stabilumas.